BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lakoniška kalba

Sekmadienis, Rugpjūtis 2, 09

Vis svarstau - lakoniška* kalba privalumas ar trūkumas? Toks klausimas mane kamuoja jau nuo gegužės, kai prieš pat mokslo metų pabaigą analizavom J.Savickį, kuris man paliko didžiulį įspūdį. Tai buvo antras gaivaus oro gurkšnis (pirmasis - Putinas) po nuobodžių neoromantikų.

Konkrečiau, turiu omeny jauną besimokantį žmogų, mezgantį naujas pažintis ir nenorintį būti asocialiu. Keletą kartų atlikau eksperimentą(jei jį būtų galima taip pavadinti) ir susitikimuose stengiausi kalbėti glaustai tuo pačiu nebūdama apatiška/nedraugiška. Nieko neįprasto kaip ir nedariau, bet po tokių susitikimų-testų sulaukiau klausimo “Tau šiandien bloga nuotaika?”. Man išvada peršasi pati savaime - mano bendraamžiams vis dar svarbu ne kiekybė, o kokybė, nors visi pabrėžia gebėjimo ne tik kalbėti, bet ir ką nors pasakyti, svarbą. Nežinau, kaip kitur, bet mano draugų pažįstamų rate vaizdinga (bent šiek tiek praturtinta epitetais), retkarčiais (savi)ironiška kalba taip pat nepageidaujama. Kaip nepageidaujamas ir ekscentriškumas. Realizmas irgi - juk jei mąstai logiškai, esi nepataisomas pesimistas. Bet jau nukrypau nuo temos. Taigi, tokie tyrimai mane tik dar labiau įtikina, kad maištaudamas/išsiskirdamas toli nenueisi.

Nebent turi tikrai išskirtinį talentą/charizmą/išvaizdą/jūsų variantas (ko man trūksta nenuginčijamai). Tačiau, tai nereiškia, kad dabar pat reikia bėgt į artimiausią knygyną pirkt saulėlydžio ir pasidaryt labai sexy anketą one.lt - čia jau irgi kraštutinumas. Geriausia yra per daug nedemonstruoti savo išprusimo (nelaikau savęs tokia, nenoriu būti surpasta klaidingai), elgtis taip, kad neišsiskirtum, kalbėti nevartojant daug epitetų, keiksmažodžių ir kitų meninių priemonių (damn, kodėl aš, tokia kvailė, tik dabar supratau, kad vaizdinga kalba yra tik grožinės literatūros privilegija????), parsisiųsti populiariausius filmus (kad turėtum apie ką diskutuoti) ir pirmyn į apyskurdžių (yra toks žodis?:DDD) bendruomenę.

Kada aš išmoksiu išlaikyti temą, kuria pradėjau pastraipą?????

*Įdomu tai, kad posakis lakoniška kalba turi gilias šaknis. Senovės Sparta buvo Peloponeso Lakonijos centras. Kiekvienam, bent kartą skaičiusiam apie šį miestą-valstybę, yra žinoma jos strategija auklėjant jaunuosius karius - vaikai užgrūdinti, augo asketiškomis salygomis, buvo mokomi tiksliai ir aiškiai reikšti mintis. Tokia jaunuoliams įdiegta kalbėjimo maniera, vadinta spartietiška, pamažu įgavo lakoniškos sinonimą, nes pati Sparta dar buvo vadinama Lakedaimonu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Temos: Asmeniškumai, Kita
Žymos: , , , , , , , , , , , , , .



Komentarai (16) Palik savo komentarą!

  • 1.    cinamonoKrautuvele  |  2009-08-02, 18:13

    kad ir šokinėji per pastraipas, man kažkuo patiko :)

  • 2.    saulys1907  |  2009-08-02, 18:44

    aš tai galvoju, kad išsiskirti iš minios būtina, jeigu nori toli eiti, nes logiškai mąstant, jeigu eisi visą laiką su banda, tai ir būsi nuėjęs tik tiek, kiek nueis ji, o bandos turi savybę eiti lėtai, nedarniai ir net netikslingai. :) vienas daug greičiau sieki tikslų, nei derindamasis prie aplinkinių individų. tik nelengva turbūt.

  • 3.    Brigita  |  2009-08-02, 19:01

    Norint pasiekt kažko daugiau nei bandai reikia ir turėt išskirtinius gabėjimus (ką aš jau minėjau). O jei laikai save tik šiek tiek geresniu (kas išs esmės gali būt tik perdėtas pasitikėjimas savim), geriau nusileist ant žemės ir pritapt prie masės.

  • 4.    saulys1907  |  2009-08-02, 19:14

    arba įgyt išskirtinių gebėjimų?

  • 5.    fille  |  2009-08-02, 19:29

    Kaip pavyzdžiui galima įgyt išskirtinių gebėjimų? Arba juos turi ir lavini arba neturi

  • 6.    saulys1907  |  2009-08-02, 19:45

    juk jie neatsiranda iš niekur (išskyrus pavienius atvejus, pavyzdžiui kai žmogus jau gimsta turėdamas daugiau ‘griovielių’ smegenyse, nei kiti, o tai pasitaiko retai). viskas, ko reikia, tai turėti valios siekti galios, kaip sakė Nietzsche

  • 7.    fille  |  2009-08-02, 20:17

    Visiškai nesutinku, kad pakanka valios. Baigiau muzikos mokyklą, tikrai valingai grojau, daug laiko skyriau muzikai ir nors baigiau gerai, savęs puikiai muzikante negalėčiau vadint.
    Be to, veikla turi teik malonumą, kas iš esmės nėra sulyginama su galia.

  • 8.    saulys1907  |  2009-08-02, 20:56

    kas trukdo tobulėt toliau, kol tapsi puikia muzikante? arba kodėl tavo valia tobulėti muzikoje baigėsi sulig tos mokyklos baigimu? kitaip tariant, jeigu tau svarbi muzika, linkiu atrasti valios siekti galios muzikiniame pasaulyje, kas gali būti puikiai derinama su malonumu, turint galvoje, kad tai tau maloni sritis

  • 9.    fille  |  2009-08-02, 21:03

    Mano valia baigėsi būtent su mokyklos baigimu. Tie muzikos egzaminai ir visa kita buvo simboliška stotelė apmąstyt ar ši sritis teikia malonumą, ar aš turiu perspektyvą tapt daugiau nei eiline fortepijotu be noro barškinančia muzikos mokyklos mokytoja ar ne. Atsakymas piršosi pats - ne. Myliu muziką, bet ne tiek, kad užsidirbčiau iš jos duoną. Myliu muziką, bet to nepakanka būti geru muzikantu - reikia talento, ugnies, charizmos.
    Muzikos mokykla buvo tik pavyzdys iš daugelio. Kurią sritį bepaimtumėm jaučiuosi tokia vidutine, tokia, nejaučiančia potrauko kam nors, kad net baugu.
    Tikiuosi, kad iš šito idealizmo išaugama, nes pati suvokiu, kad atrast sritį, kuri tau teiktų malonumą ir kurioj tu turi perspektyvą nebūt tik “kažkuo” yra Dievo (vadinkim jį kaip nori) dovana.

  • 10.    saulys1907  |  2009-08-02, 21:15

    man tai patinka idealizmas ir kuo mažiau žmonių iš jo ‘išaugtų’, tuo man smagiau, nes gyvenčiau idealesniam pasaulyje :) dar man patinka posakis ‘viskam savas laikas’. net ir dovanoms gauti. :)

  • 11.    fille  |  2009-08-02, 21:23

    Čia iš tos pačios operos “Neskubėk ir būsi pirmas”. Nė velnio. Ką daryt iki kol tą dovaną atrasi/gausi? Sėdėt rankas sudėjus? Reikia gyvent, reikia rinktis ką studijuot. Neturėčiau sąžinės, galėčiau sėdėt tėvam ant sprando ir ieškot savo talentų, bet jaučiu, kad ją dar turiu.

  • 12.    Aurimas  |  2009-08-03, 14:04

    Kai kur girdėjau, kad lakoniškumas būna didelė galia. Žinoma, priklauso kaip jis perteiktas.

  • 13.    Edita  |  2009-08-03, 14:58

    prasitarei, kad tavo bendraamžiams svarbi ne kiekybė, o kokybė, bet aš manau lakoniškumas parodo ir kokybę. . Kartais gali kalbėti daug ir pasakyti tiek mažai, kad net pykina nuo tokių pokalbių.. Tie eksperimentai, kuriuos atlikai bendraudama, greičiausiai buvo staigūs ir todėl atrodė nenatūraliai. Draugai, pažįstami, kurie matydavo tave nuolat kalbančią nelakoniškai, tavęs neatpažino tiesiog. :) Gal geriau būti savimi? Kai norisi ir matai, kad reikia, kalbėk lakoniškai. :)

  • 14.    Brigita  |  2009-08-03, 15:39

    Nepasakyčiau, kad ir prieš eksperimentus buvau pleputė :) Man ir norisi, tiksliau, ne norisi, o taip gaunasi, bet dažnai toks kalbėjimas aplinkiniams atrodo kaip “nuotaikos neturėjimas” arba “nenorėjimas bendraut”.

  • 15.    Okt  |  2009-08-08, 12:14

    Neprivalai taikstytis! Žinoma, minia nori kalbėtis apie populiarius filmus. Natūralu, kad daugumos kalba išties skurdi (ar bent jau sklandžia/literatūriška jos tikrai nepavadinsi). Tarp tokių žmonių lengva pasijausti svetimam, ypač jei daug skaitai ir visuomet kalbi vaizdingai. Pašaliniams tai gali atrodyti ir kaip maivymasis. Pati niekada nesistengiu “pritapti”, todėl turiu mažai tikrų draugų, bet su pastaraisiais Vagnerį galiu paminėti palyginime ir pajuokauti apie Lisztą, nes tai yra mano pasaulis,visai ne dirbtinai sukurtas,nes man svetimas dvasios skurdinimas kalbant apie buitį. Tikrai neverta bandyti prisitaikyti, nes nuo to tik jausiesi skaudžiai susvetimėjusi.

  • 16.    Anonis  |  2012-01-16, 22:20

    Šiaip, mano pastebėjimu, dauguma žmonių pripažįsta, kad esi geros nuotaikos jei esi atsipalaidavęs ir išsakai kiekvieną, kad ir nereikšmingą, mintį ir nieko nuo jų neslepi. Iš patirties žinau, kad kalbėjimas aukštom frazėm ir giliom mintim reikalauja susikaupimo, šiek tiek protinio darbo, todėl negali būti atsipalaidavęs, o įsitempęs žmogus neatrodo laimingas. Juolab jei atlikinėjai eksperimentą, tu veikiausiai stebėjai bei analizavai aplinkinių reakcijas ir iš išorės tai buvo matoma.
    Dėl talentų, tai manau, kad tokio dalyko nėra. Tiesiog pas kaikuriuos žmones yra tam tikras aplinkos suformuotas mąstymas ir todėl jie sugeba kažko pasiekti tam tikrose srityse. Tau tiesiog reikia išsirinkti sritį (bet kokią) ir išanalizuoti, ko reikia, kad pasiektum aukštumų joje. Domėtis toje srityje gabių žmonių gyvenimu, mąstymo būdu, susigyventi su ta veikla ir pamilti tą veiklą,… Motyvaciją tam puikiai sužadina geros psichologinės knygos ir filmai.
    Beje, iš tavo eksperimento supratau, kad tu šiek tiek stokoji pasitikėjimo savimi. Tai normalu ir būdinga visiems jautriems žmonėms, tačiau savo tikslo pasirinkimą ir siekimą labai apsisunkinsi, jei kreipsi pernelyg didelį dėmesį į kitų nuomonę apie tave. Atrodo paprastas dalykas, kad jei nuolat galvoji apie kitus, tai negali veikti sąvojo tikslo vardan. Tačiau kažkodėl mes taip elgiamės. Tiesiog pamėgink daugiau laiko skirti savo tikslo paieškoms. Kasdien bent pusvalandžiui rask ramią vietą, susikaupk, nustok galvoti apie kitus ir pagalvok, ko tu nori IŠ TIKRŲJŲ. Patikėk. Sulauksi puikių rezultatų ;)
    Aš tave labai suprantu ir palaikau tokius žmones kaip tu. Sėkmės!

Rašyk komentarą

Privalomas

Privalomas

Leistinos HTML žymės:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Trackback  |  Užsisakyti komentarų RSS srautą


Nauji įrašai

Archyvai

Nuorodos

Žymos

Nauji komentarai

Kategorijos