BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Studijos

Ketvirtadienis, Rugpjūtis 6, 09

Tai viena iš nedaugelio labiausiai diskutuotinų temų pastaruoju metu. Studijų krepšeliai ir jų nelogiškas paskirstymas. Technologijos.lt radau straipsnį-interviu su KTU gimnazijos direktoriumi B.Burgiu. Pacituosiu keletą minčių iš paties rašinio, keletą iš komentarų ir užduosiu klausimą: ar eilinis (kalabnt apie socialinį sluoksnį), tačiau gabus jaunuolis Lietuvoje turi teisę į aukštajį universitetinį išsilavinimą ar mūsų šaly jam prieinamas tik vidurinis? Ar tai, kad jo tėvas stalius, o mama kepėja reiškia, kad tapti akademinio sluoksio specialistu jis neturi šansų?

“Vadinkite mane rasistu arba homofobu, tačiau aš tvirtinu, kad ne bet kuris žmogus gali įgyti aukštąjį išsilavinimą”

Right. Komentaruose irgi radau pastabą apie šių žodžių vartojimo būtinybę. Visai nusipezėta.

“Pasak jo, būtų teisinga, jei į universitetus eitų moksleiviai iš labiau pasiturinčių šeimų, turintys daug proto, išminties, erudicijos, o kolegijose studijuotų siekiantys savo profesija užsidirbti duonos kąsniui.”

Labai išsamus komentaras, pritariantis šiam teiginiui:

“Didžioji studijuojančių dalis išvyksta mokintis į kitą miestą. Iš stipendijos pragyventi nėra jokių galimybių - maistas, kelionės, studijų reikmenys, bendrabučio (tuo labiau buto) nuomos išlaidos. Susidaro pakankamai nebloga kasmėnesinė suma, kurią turi dengti tėvai arva pats studentas kažkaip užsidirbti. Pastarasis variantas iš karto išbraukiamas jeigu siekiama kokybiško išsilavinimo - tik nepasakokit apie pilnavertes studijas, apie kurias ir kalba B. Burgis, lakstant į darbą ir į mokslus. Taip, čia galima filosofuoti, jog daug kas studijų laikais dirbo, bet mano požiūriu, tokios studijos išsilavinimo ir erudicijos prasme š vertos. Tarkim kiek dirba studijuodami mediciną - juk ten mokslas tikrai sunkus? Aišku, tokių yra - tačiau likimas aiškus - arba esi ypatingai gabus (tai yra retenybė), arba nusirita mokymosi lygis, arba sugadinama sveikata ir studijos baigiamos.

Tad nežiūrint į išimtinus atvejus, studijuojantį privalo išlaikyti tėvai - vat čia jau galima diskutuoti, ar tai pajėgiantys tėvai yra turtingi ar tiesiog pasiturintys. Tačiau yra daugybė šeimų, kurios nepajėgia aprūpinti net ir tų 4-6 metų studijų laikotarpiu besimokinančios atžalos. Štai tokiais atvejais B. Burgis siūlo eiti į kolegiją - pilnavaerčių studijų universitetuose vistiek nebus, o kolegijose jos ir trumpesnės ir mažiau pririšančios prie knygų.

Žinoma, diskusija ne tik apie tai, kas yra turtinga šeima pagal B. Burgi ir pagal mus, tačiau ir tai, kaip kas iš mūsų įsivaizduoja universitetinį išsilavinimą - tai tikrai ne vien paskaitų ir laboratorijų lankymas, koliokumų parašymas - tai visų pirma nuoseklios savarankiškos studijos skaitant daugybę literatūros, sekant tos srities naujienas net ir gilinantis į meną - visa tai klasikinis aukštasis mokslas, reikalaujantis ir laiko, ir pinigų. Žinoma, dabar tai daugiau idealistinis vaizdelis, nei realybė, tačiau apie tam tikrą idealizmą B. Burgis ir kalbėjo.”

Ir dar vienas komentaras:

“Kumpų medžių daugiau negu tiesių”, skelbia lietuvių išmintis. Tokia mintis šovė ir man, kai perskaičiau komentarus. Na, protingi mes sau atrodome, protingi. Tai kas, kad mažaraščiai ir nemokantys logiškai minčių sudėlioti. Ale turime AUKŠTĄJĮ IŠSILAVINIMĄ. VOT! Todėl ir siūlome p. Burgiui galvą sudaužyti, užpakalį išspardyti. Ir piktinamės, kai jis sako, kad į aukštąsias mokyklas turi eiti iš tų turtingų šeimų, kuriose yra daugiau proto, išminties, erudicijos. Mes supratome tik pirmąjį žodį TURTINGŲ. Ir labai supykome, kad esame nepakankamai turtingi. Taip supykome, kad dingo kiti trys daug svarbesni dalykai?
Gal sumažinkite apsukas ir įsiskaitykite geriau?
Yra toks išsireiškimas:inteligentiška šeima. Tai daugiau, nei stora piniginė. Joje protas, išmintis, naujovė, žingeidumas, gera knyga yra laikoma vertybe. Pinigus tokia šeima investuoja ne į blizgančias “fintikliuškas”, o į vertybes. Tokioms šeimoms svarbu, kad vaikas gautų gerą išsilavinimą, o ne diplomą. O pinigų išsilavinimui pasiekti taip pat reikia nemažai (ne diplomui nusipirkti).
Ar pasidarė kiek suprantamiau?
Ir dar: prieš siūlydami išmesti p.Burgį iš jo pareigų, atsiverskite bent jo mokyklos tinklapį ir pasigėrėkite tuo, ką jo vadovaujama mokykla pasiekė. Lenkiu galvą prieš tokius direktorius - novatorius.”

Pirmo komentatoriaus studijų vizija tikrai šauni - literatūriniesi ir vargo nematai. Bet, tada dalis apie finansus mane, kaip vidutinių pajamų šeimos vaiką, turintį tikrai didesnius nei vidutinius gabumus (noriu tuo tikėt), truputį žeidžia ir kartu virkdo, nes suprantu, kad pati tokių idealių studijų niekada neturėsiu.

Antrasis komentatorius leptelėjo apie vertybes ir jų santykį su tėvų piniginės storiu. Jau minėjau apie savo padėtį, o ją dar labiau įvertinus minėtu aspektu iškart kyla keli klausimai: tai ką, mano šeimoj nepuoselėjamos vertybės? Ką, joje nevertinamas išsilavinimas? Ką, mano tėvai nenori man kažko geriau nei patys turi? Jie negali norėt, nes noro čia nepakanka. Gali net ir gabumų. Reikia to, elito vadinamo menkniekiu, dalyko - LITŲ.

Gaila, kad gyvenu tokiam idiotų pilnam krašte. Gaila.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Temos: Kita
Žymos: , , .



Komentarai (5) Palik savo komentarą!

  • 1.    KitokiaFeja  |  2009-08-06, 21:12

    Asoliuti dauguma gerai besimokanciu bakalaure buvo ir neturtingu seimu ir tie pora simtu lituku stipendijos visiem buvo nemazi pinigai padedantys isgyventi,, apsirupinti mokslam reikalingom smulkmenom kaip knygo, knygu svietimas, darbu spausdinimas ir pan. nes tevai jiem tik maisto (kazkiek) duodavo ir bendrabucio nuoma apmokedavo. Jei reiktu moketi brangiai uz moksla jie negaletu mokytis. Tad ar tikrai naujoji sistema duos naudos visuomenei? (+1)

  • 2.    KitokiaFeja  |  2009-08-06, 21:14

    P.S. Lietuviu kalbos rasyba, skyryba nebuvo stiprioji puse ir mokykloj (nors is valstybinio egzamino 80% gavau) ir universitetas to neismoke.

  • 3.    SaligatviuGulbe  |  2009-08-07, 01:38

    paskutiniam autores sakiniui pritariu 100%.

  • 4.    Brigita  |  2009-08-07, 07:31

    Kas žino ar ji duos naudos, kai mokinių krepšeliai paskirstyti taip, kad kolegijose jų liko, nors studentai į universitetus nenuginčijamai veržte veržiasi.
    Iš esmės mano įrašas nebuvo susijęs su pačia švietimo reforma. Labiau piktinausi tais komentatoriais, iš kurių pozicijų galima surpst, kad aukštasis išsilavinimas tik elito malonumas ir maždaug dėl tų eilnių nelabai ir stengtis reikia.
    Be to, nereikia taip išgyventi dėl tos rašybos, skyrybos ir kitų peripetijų, kalba tarnauja mums, o ne mes jai, ji mūsų įrankis, leidžiantis benrauti. Jei tave suprantu, man to pakanka :)

  • 5.    vetytaametyta  |  2009-08-07, 17:10

    Skaičiau apie dėsnį, kad apie 50 proc., o gal ir daugiau, daug pasiekusių tėvų vaikai nepasiekia ne tik savo tėvų lygio, bet kartais ir nieko visai. Nes jiems niekad nereikėjo nieko siekti (nieko netrūko) arba buvo toks spaudimas “nepadaryti gėdos” tėvams, kad dėl įvairių priežasčių vis tiek nieko neišėjo. Arba, priešingai, šeimoje pastebimi vaikų gabumai ir kryptingai tobulinami (į galvą pirmiausia ateina tenisininkai, nors nekalbu apie tokių vaikų vaikystę). Visiškai nesutinku su tokia nuomone, kad “paprastų” tėvų vaikai turėtų maždaug žinoti savo vietą ir aukščiau netaikyti. Daugybė įžymių daug pasiekusių žmonių kilę iš paprastos liaudies. Gėtė, Šileris, Bethovenas - visi jie buvo kilę iš daugiavaikių šeimų, negalinčių pasigirti turtais; buvo neturtingi dabar įžymūs menininkai Picasso, Modigliani, Degas, Toulouse-Lautrec, Renoir, Monet, Juan Gris, Vincent Van Gogh ir kt., moksklininkai Omas, Kiuri ir t.t. Aišku, turtingų tėvų vaikai ne visada tampa savo silpnybėms nuolaidžiaujančiais, neatsakingais suaugusiaisiais, taip pat kaip neturtingi vaikai ne visada tampa motyvuotais, didžiausių rezultatų pasiekiančiais asmenimis. Bet literatūra ir žiniasklaida mirga istorijomis apie blogais keliais nuėjusius turtingųjų vaikus, ir yra daugybė anekdotinių įrodymų, kad išlepintos atžalos gali neturėti taupumo, nepriklausomybės, ambicijos, atkaklumo ir verslininkiškos dvasios, kuri prisidėjo prie jų tėvų sėkmės.
    Indijoje gimęs plieno magnatas Lakshmi Mittal kategoriškai sako, kad „pinigai yra prakeikimas“, ir kad jis yra susirūpinęs, jog didžiulis turtas paikina jo mažus vaikus. Birželio mėnesį „Microsoft“ įkūrėjas Bill Gates pakartojo, kad didžiąją dalį savo 58 mlrd. dolerių turto jis geriau paaukos labdarai, nei atiduos juos savo trims vaikams. Manoma, kad turtą gaunantiems vaikams, nesirūpinantiems be sunkaus darbo gautais pinigais, trūksta motyvacijos stengtis ir dirbti.
    LT atveju, - sakoma, kad kiekvienas inteligentas - kažkelinta karta nuo žagrės. Jei visos kartos ir būtų likę prie tos žagrės, iki šiol rašto neturėtume.
    Valstybei tam ir yra mokami mokesčiai, kad remtų gabius žmones, suteiktų sąlygas jiems tobulėti.

Rašyk komentarą

Privalomas

Privalomas

Leistinos HTML žymės:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Trackback  |  Užsisakyti komentarų RSS srautą


Nauji įrašai

Archyvai

Nuorodos

Žymos

Nauji komentarai

Kategorijos